PATVIRTINTA
Plungės rajono savivaldybės tarybos
2005 m. kovo 3 d. sprendimu Nr.T1-2-53
GYVŪNŲ AUGINIMO IR LAIKYMO PLUNGĖS RAJONE TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Gyvūnų auginimo ir laikymo Plungės rajone taisyklės (toliau - taisyklės) parengtos vadovaujantis šiais šalyje galiojančiais norminiais aktais:
1.1. Lietuvos respublikos 1997 m. lapkričio 6 d. gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu Nr. VIII-500;
1.2. Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999-06-21 įsakymu Nr. 4-165 „Dėl gyvūnų vežimo taisyklių“;
1.3. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001-11-12 įsakymu Nr. 390/498 „Dėl gyvulių registravimo ir identifikavimo tvarkos“;
1.4. Lietuvos respublikos susisiekimo ministro 1997-04-15 įsakymu Nr. 130 ,,Dėl leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo ir naudojimo taisyklių ir keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių patvirtinimo“;
1.5. Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus ir vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 4-341/19 ,,Dėl gyvūnų laikymo daugiabučių namų butuose normos“.
2. Taisyklės nustato fizinių ir juridinių asmenų elgesio su gyvūnais bendruosius principus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo neigiamų poveikių ir būtų užtikrintas žmonių saugumas.
3. Taisyklėse išdėstyti naminių, laukinių, ūkinės paskirties, dekoratyvinių, pavojingų gyvūnų laikymo ir priežiūros, sanitarijos ir higienos, šunų vedžiojimo, benamių gyvūnų gaudymo ir karantino, gyvūnų vežimo, registravimo, apskaitos, mokesčių už paslaugas surinkimo tvarka, atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą ir kt.
4. Šių taisyklių Plungės rajone privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys.
5. Taisyklės gali būti papildomos, keičiamos, atsižvelgiant į konkrečius miesto poreikius bei kitus specifinius klausimus.
II. PAGRINDINĖS ŠIŲ TAISYKLIŲ SĄVOKOS
6. Gyvūnai - visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.
7. Laukiniai gyvūnai - nuolat laisvėje gyvenantys gyvūnai.
8. Naminiai gyvūnai - visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai.
9. Ūkinės paskirties gyvūnai - visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namams saugoti, darbo ir kitiems tikslams.
10. Dekoratyviniai gyvūnai - visi prijaukinti (domestikuoti) ar jaukinami gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetiniams, auklėjimo ir mokymo poreikiams. Šiai kategorijai priskirtini ir laukiniai gyvūnai, laikomi zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose ir gamtininkų stotyse.
11. Benamiai gyvūnai - naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.
12. Beglobiai gyvūnai – be savininko priežiūros palikti gyvūnai.
13. Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai - gyvūnai, kuriems sudaromos dirbtinės sąlygos, kad žmogus galėtų tiesiogiai daryti jiems įtaką. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, namų sąlygomis laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių susiję su žmogumi gyvūnai.
14. Pavojingi gyvūnai - gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.
15. Agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos specialiu sąrašu nustatytų veislių šunys bei jų mišrūnai.
16. Koviniai šunys - kovoms išvestų veislių šunys ir jų mišrūnai.
17. Sarginiai šunys – šunys, kurie laikomi objektų apsaugai.
18. Laboratoriniai (eksperimentiniai) gyvūnai – visi gyvūnai, specialiai auginami arba atrinkti laboratoriniams tyrimams ar eksperimentams.
19. Gyvūno savininkas - kiekvienas fizinis (sulaukęs 16 metų) ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną.
20. Žmogaus elgesys su gyvūnais - tiesioginiai ir netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnui.
21. Gyvūnų globa - žmogaus veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną arba nesukelia jokių neigiamų pasekmių.
22. Gyvūno laikymas - žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvūno egzistavimo zoohigienos sąlygos, komfortas ir diskomfortas.
23. Gyvūno vedimas - trumpalaikis gyvūno vedimas iš vienos vietos į kitą.
24. Gyvūnų vedžiojimas - ilgalaikis buvimas, vaikščiojimas apibrėžtoje vietoje.
25. Savininko valda - jo gyvenamasis ir juridiškai įteisintas žemės plotas (kiemas, sodas, daržas, ariama žemė, pievos, miškas, vandens telkiniai ir kt.).
26. Uždara savininko valda - jo gyvenamosios ar ūkinės paskirties patalpos bei aptvertas žemės plotas, taip pat ne mažiau kaip1,5 m aukščio vieliniu tinklu, mūro, lentų tvora ir kt. aptvertas žemės plotas, iš kurio negali prasiskverbti gyvūnas.
27. Atvira savininko valda – neaptverta savininko žemės valda.
28. Gyvenamasis namas – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos.
29. Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos.
30. Patalpos – gyvenamosios patalpos (butai) ir negyvenamosios patalpos, esančios daugiabučiame name ir nustatyta tvarka įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.
31. Butas – daugiabučio namo dalis iš vieno ar kelių gyvenamųjų kambarių, aitvarų konstrukcijomis atskirta nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų ar negyvenamųjų patalpų.
32. Bendro naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kt. patalpos, jei nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims.
33. Voljeras – aptverta vieta gyvūnams laikyti, užtikrinanti jų izoliavimą.
34. Gyvenamojo fondo administratoriai - fiziniai ir juridiniai asmenys, administruojantys gyvenamąjį fondą (seniūnijos, uždaros akcinės bendrovės, administruojančios gyvenamuosius namus, individualių bei daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos).
35. Administravimas – administratoriaus arba bendrijos pirmininko atliekami visi veiksmai, būtini bendrojo naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti.
36. Registravimas – gyvūno ir gyvūno savininko duomenų užregistravimas savivalybės nustata tvara.
37. Globos ir kontrolės tarnyba - institucija, su kuria Savivaldybė sudaro sutartis benamių gyvūnų gaudymo, karantino, naikinimo, globos, registravimo ir kitiems darbams atlikti.
38. Aikštelė šunims vedžioti – tai aptvertos kietos ar žole apželdintos aikštelės, įrengtos bendrojo naudojimo želdiniuose, miško parkų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose.
III. GYVŪNŲ AUGINIMAS, LAIKYMAS, PRIEŽIŪRA IR APSAUGA
39. Gyvūnai turi būti auginami, laikomi, šeriami ir prižiūrimi gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, kurios negali būti kenksmingos gyvūnui. Gyvūno savininkas privalo nuolat rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, taip pat gyvūno laikymo įrengimais.
40. Gyvūnai turi būti apsaugoti nuo kančių, žiauraus elgesio ir kitų neigiamų poveikių.
41. Jei dėl savininko kaltės gyvūnui gresia žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo savininko priklausančių aplinkybių, gyvenamojo fondo eksploatuotojai ir kitos šių taisyklių vykdymo priežiūrą atliekančios institucijos turi teisę kreiptis į teismą, kad šis priimtų sprendimą dėl gyvūno likimo.
42. Savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, sanitarijos ir higienos taisyklių reikalavimų.
43. Savininkai turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo, netrikdytų žmonių ramybės, viešosios rimties. Gyvūnų savininkas atsako įstatymo nustatyta tvarka, jei kelių aplinkinių valdų, namų, butų savininkai, gyventojai skundžiasi dėl gyvūnų keliamo triukšmo.
44. Laikyti gyvūnus daugiabučių namų bute, privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.
45. Daugiabučių namų butuose buto savininkui leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę arba du šunis, arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus.
46. Savininko valdoje mieste leidžiama laikyti iki 2 stambių raguočių, iki 4 kiaulių ir iki 4 smulkių galvijų.
47. Privačiose valdose gyvūnų laikymo statiniai, kuriuos statyti nereikia leidimo ir projekto derinimo (mažų žvėrelių ir paukščių narvai bei karvelidės, voljerai, būdos ir pan.), turi būti ne arčiau kaip 2 m nuo kaimyninių sklypų ribos. Atstumai gali būti keičiami tik turint kaimyninių valdų savininkų raštiškus sutikimus.
48. Sodų bendrijose ir atvirose valdose prie atskirų privačių statinių šunys turi būti laikomi pririšti arba uždaryti aplinkiniams saugiuose voljeruose. Agresyvūs šunys - pririšti ar uždaryti ne žemesne kaip 2 m aukščio tvora aptvertuose voljeruose.
49. Agresyvūs šunys gali būti laikomi ir auginami vadovaujantis Agresyvių šunų laikymo Plungės mieste taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117 ,,Dėl agresyvių šunų veislių sąrašo patvirtinimo“ ir 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 ,,Dėl agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių“.
50. Fiziniai ir juridiniai asmenys rinkti zoologines kolekcijas, taip pat gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus gali tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi jos nustatytos tvarkos. Atsitiktinai patekę į nelaisvę laukiniai gyvūnai turi būti paleidžiami, o jei to padaryti negalima – laikomi pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus.
51. Mokymui ir tyrimams gyvūnai gali būti naudojami tik specialiai šiems tikslams veisti ir auginti pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimus ir Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles.
52. Uždarose, aptvertose, užrakintose savininko valdose, kurių tvorų aukštis garantuoja aplinkinių saugumą (agresyviems šunims tvoros turi būti ne žemesnės nei 2 m), šunys gali būti nepririšti, o prie įėjimo į valdą turi būti pakabintas perspėjamasis ženklas ir užrašas (ženklo forma įvairi). Įėjimas į valdos teritoriją bet kurio paros metu turi būti užrakintas. Laikant nepririštus šunis, ženklas turi būti baltas 25 cm skersmens apskritimas su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis – „Palaidas šuo“. Ženklai turi būti gerai matomi visą parą, nakties metu ženklas turi būti apšviestas.
53. Sarginiai šunys gali būti laikomi įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių (autotransporto) stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose tik turint Savivaldybės leidimą. Teritorijos savininkas (nuomininkas) turi laikytis taisyklių reikalavimų ir užtikrinti, kad laikomi šunys nekeltų grėsmės ir nepakenktų lankytojams.
54. Uždarose, užrakintose patalpose, butuose, gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, ūkiniuose pastatuose ir kt. šunys apsaugai gali būti laikomi nepririšti tik esant perspėjimo ženklui.
55. Savininkai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be savininko priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas.
56. Gyvūnų savininkai privalo įstatymo nustatyta tvarka atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, gyvybei, jų ir valstybės turtui.
57. Pavojingi gyvūnai gali būti laikomi ir auginami tik pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įpareigotos institucijos.
58. Naminiai gyvūnai (šunys, katės) turi būti registruojami. Registracijos, identifikacijos tvarką, dokumentų bei mokesčių dydžius, jų rinkimo ir surinktų lėšų panaudojimo tvarką nustato Plungės rajono savivaldybės taryba. Draudžiama laikyti neregistruotus gyvūnus.
IV. GYVŪNŲ VEDIMAS, VEDŽIOJIMAS IR VEŽIMAS
59. Visuomeninėse transporto priemonėse (priemiestiniuose ir tarpmiestiniuose autobusuose, traukiniuose, taksi ir kt.) gyvūnus leidžiama vežti pagal galiojančias Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu kelių transportu Lietuvos Respublikoje ir šias taisykles:
60.1. keliaudamas savininkas privalo turėti gyvūno pasą, kuriame nurodomas gyvūno savininkas, sveikatos būklė ir skiepai;
61.2. nemokamai vežti gyvūnus keleivinio transporto vietiniais (miesto ir priemiesčio) maršrutais bei taksi galima tik specialioje taroje: pintinėse, krepšiuose, narveliuose ir kt., neužimant atskiros sėdimos ar stovimos vietos;
62.3. gyvūnui užėmus sėdimą ar stovimą atskirą vietą, už ją privaloma nusipirkti visos vertės bilietą, transporto sėdynes, kad nesusiteptų, uždengti užtiesalu, o priteršus išvalyti;
63.4. ne taroje vežamas šuo turi būti su antsnukiu ir pavadėliu. Antsnukis gali būti nededamas šunims trumpa nosimi (pekinas, Tibeto spanelis, prancūzų buldogas ir pan.).
64. Ūkinės paskirties gyvūnus ir agresyvius šunis draudžiama vežti visų rūšių keleiviniu transportu.
65. Ūkinės paskirties gyvūnai turi būti vežami laikantis vežimo taisyklių, kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.
66. Viešose vietose galima vedžioti tik sveikus gyvūnus.
67. Laiptinėse, koridoriuose, viešosiose vedimo vietose gyvūnai, atsižvelgiant į gyvūnų rūšies bei veislės ypatumus, nešami, laikomi rankose, specialiuose narveliuose, kuprinėse ir pan. ar vedami tik su pavadėliu; visi šunys - su antsnukiu. Šunys ir kiti gyvūnai neturi kelti grėsmės (urgzti, pulti, loti ir pan.), nepakenkti praeiviams, aplinkiniams gyvūnams. Esant pašaliniams asmenims, kitiems gyvūnams, pavadėlis turi būti sutrumpinamas iki 1 m ir šunys vedami prie vedančiojo kojos. Šunys žmonių susibūrimo vietose (autobusų stovėjimo stotelėse, prie parduotuvių, turguje, lifte ir pan.) turi būti su antsnukiais.
68. Vežti gyvūnus liftu galima tik tuo atveju, jei tam neprieštarauja lifte esantys žmonės.
69. Šunis galima vedžioti tik šunims vedžioti skirtose aikštelėse bei laukymėse arba kitose retai žmonių lankomose vietose. Šunys, vedžiojami aikštelėse be pavadėlio, turi būti su antsnukiu.
70. Draudžiama vaikams iki 16 metų ir neblaiviems asmenims vesti ir vedžioti agresyvius šunis.
71. Savininkai ar kiti asmenys viešoje vietoje vesdami ir vedžiodami šunis ir kates privalo turėti gyvūno registracijos pažymėjimą, gyvūnai turi nešioti žetoną, liudijantį gyvūno registraciją.
72. Draudžiama gyvūnus vedžioti masinio žmonių susibūrimo vietose, kapinėse, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, žaidimo ir sporto aikštelėse, stadionuose, pliažuose, skveruose, agresyvius šunis - ir prie gyvenamųjų namų žaliojoje vejoje, parkuose, išskyrus jų pakraščius arba įrengtas šuns vedžiojimo aikšteles. Draudžiama gyvūnus vestis į valstybines institucijas, prekybos ir paslaugų įstaigas.
73. Draudžiama gyvūnus išleisti vienus į laiptines, bendrojo naudojimo balkonus, kiemus nepriklausomai nuo to, ar šunys su pavadėliu ir antsnukiu, ar be jų.
74. Aikštelės šunims vedžioti įrengiamos bendrojo naudojimo želdynuose, parkų pakraščiuose, neužstatytuose žemės plotuose, atsižvelgiant į užregistruotų šunų skaičių. Tai aptvertos kietos arba žolės dangos aikštelės, kuriose turi būti urnos gyvūnų ekskrementams supilti.
75. Aikšteles šunims vedžioti parenka Plungės miesto seniūnija.
76. Už aikštelių įrengimą ir jų priežiūrą atsakinga Savivaldybės įgaliota institucija ar įstaiga.
77.Aikštelės prižiūrimos pagal sanitarinius higieninius reikalavimus ir teritorijų priežiūros taisykles.
78. Daugiabučio namo bendrijos spendimu Savivaldybės priskirtose prižiūrėti namo teritorijos ribose, kiemuose gali būti skirta teritorijos dalis šunims vedžioti. Už skirtosios teritorijos tvarką ir švarą atsakinga bendrija. Skirtojoje aikštelėje turi būti urna kačių, šunų ekskrementams išmesti, ,,žymėjimosi“ stulpeliai. Privaloma sutartis su gyvūnų urnas prižiūrinčia, aikšteles dezinfekuojančia įmone. Aikštelės ir ekskrementų urnos turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį.
79. Parkuose, skveruose, aikštėse ir kitose vietose, kuriose draudžiama vedžioti šunis, gali būti pažymėtos užrašu ,,Šunis vedžioti draudžiama“ arba apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas su įstriža raudona linija iš ženklo kairiosios pusės viršaus į dešiniosios pusės apačią.
V. ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ LAIKYMAS
80. Ūkinės paskirties gyvūnai laikomi tik savininko nuosavoje uždaroje valdoje, ganomi tik privačioje ar išsinuomotoje teritorijoje.
81. Savininko valdoje mieste leidžiama laikyti iki 2 stambių raguočių, iki 4 kiaulių ir iki 4 smulkių galvijų. Dėl didesnio ūkinės paskirties gyvulių skaičiaus laikymo mieste būtina gauti kaimyninių valdų savininkų ir miesto seniūnijos leidimą.
82. Ūkio pastatai, kuriuose laikomi ūkinės paskirties gyvūnai, turi būti pastatyti ir statomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 ,,Statybos techniniai reglamentai“ STR 2.02.01:2004. Gyvuliams laikyti skirti ūkiniai pastatai turi atitikti RSN „Dėl miestų ir gyvenviečių sodybos“ reikalavimus.
83. Daugiabučių namų gyvenamosiose ar ūkinės paskirties patalpose (sandėliukuose) ir bendrosios paskirties teritorijose laikyti ir ganyti ūkinės paskirties gyvūnus bei kaupti mėšlą draudžiama.
84. Draudžiama pririšti gyvulius šalia kelio taip, kad jie trukdytų eismui.
85. Mėšlui ir srutoms turi būti įruoštas rezervuaras, talpinantis iki pusės metų turinį, nesudarant sąlygų nemalonių kvapų sklaidai aplinkoje. Išvalius rezervuarą jis turi būti dezinfekuojamas. Miesto teritorijoje draudžiama nekompostuotais ekskrementais, srutomis, fekalijomis tręšti dirbamą žemę, daržus ar vaismedžius, juos užkasinėti į namų valdų laisvus plotus ar vejas.
86. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos, gardai , įrengimai, loviai, ėdžios ir pan. turi būti švarios ir dezinfekuojamos, grindys lygios ir gerai valomos. Mėšlas ir srutos kasdien turi patekti į rezervuarą, o nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad nebūtų nemalonaus kvapo, kuris galėtų privilioti muses arba graužikus. Teritoriją privaloma valyti kasdien, reguliariai patalpoje ir aplink ją atlikti deratizaciją, dezinsekciją, dezinfekciją. Asmuo, laikantis ūkinės paskirties gyvūnus, privalo sudaryti sutartį su aplinkos kenksmingumą šalinančia įmone.
87. Draudžiama ūkinės paskirties gyvūnus laikyti palaidus ir ganyti skveruose, parkuose, pakelėse ir kitose bendrojo naudojimo Savivaldybės prižiūrimose teritorijose.
88. Gyvulių augintojas privalo laikomus ūkinės paskirties gyvulius bei jų laikymo vietas registruoti ir identifikuoti šalyje nustatyta Gyvulių registravimo ir identifikavimo tvarka Plungės rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyboje.
VI. LAUKINIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS, LAIKYMAS IR JAUKINIMAS
89. Juridiniai ir fiziniai asmenys gali gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi jos nustatytos tvarkos bei laikantis šių taisyklių.
90. Atsitiktinai patekę nelaisvėn laukiniai gyvūnai turi būti grąžinti į laisvę, o jeigu to padaryti negalima, - globojami pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus.
VII. DRAUDŽIAMI VEIKSMAI
91. Draudžiama:
91.1. be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną;
91.2. gyvūną skandinti, smaugti arba užkasti, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos;
91.3. treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius;
77.4. ruošti gyvūnus tarpusavio kautynėms, organizuoti gyvūnų tarpusavio kovas ar kovas su kitais gyvūnais;
91.5. gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros; t. y. draudžiama gyvūną padaryti benamį.
91.6. laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte ir šių taisyklių 45, 46 ir 81 punktuose;
91.7. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas medžiagas, kurių naudojimą reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
91.8. vežti gyvūnus transporto priemonėmis, kurios yra tam nepritaikytos arba netinka tai gyvūnų rūšiai, taip pat vežti gyvūnus be Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka išduoto leidimo (sertifikato) gyvūnams vežti;
91.9. mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat neigiamai skatinant (baudžiant).
92. Draudžiama laikyti gyvūnus lovų tipo bendrabučiuose, daugiabučių namų laiptinėse, rūsiuose, koridoriuose, bendrojo naudojimo ar butų balkonuose.
93. Užkrečiamomis ligomis sergančius gyvūnus draudžiama leisti į sveikų gyvūnų laikymo vietas.
94. Nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti susirgusiam veterinarinės pagalbos, laikyti be maisto, vandens, kankinti.
95. Naudoti benamius (beglobius) gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesilaikant šiose taisyklėse numatytų reikalavimų.
96. Naudoti šunis, kates maistui.
97. Leisti gyvūnams bėgioti masinio žmonių susibūrimo vietose, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse, parkuose ir skveruose (išskyrus tuos, kuriuose įrengtos vedžiojimo aikštelės, arba įstaigos vadovui leidus) bei vietose, pažymėtose ženklu su užrašu: „Šunis vedžioti draudžiama“ (apvalus 25 cm skersmens skritulys, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas, su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn į ženklo dešinę dalį).
98. Vežti liftu kartu gyvūnus, jei tam prieštarauja lifte esantys žmonės.
99. Laikyti gyvūnus parduotuvėse, turgavietėse, mėsos gaminių, kulinarijos cechuose, viešojo maitinimo įstaigose, poilsio namuose, daugiabučių namų bendro naudojimo patalpose, taip pat bendrabučiuose, išskyrus tuos, kur gyvūnams laikyti įrengtos vietos. Išimties tvarka leidimus laikyti gyvūnus išduoda Plungės rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
100. Šunis, kates ir kitus gyvūnus vestis į valstybines įstaigas ir viešąsias paslaugas teikiančių įmonių patalpas, parduotuves, turgavietes, viešojo maitinimo įstaigas, jei jų vidaus taisyklės nenumato kitaip.
101. Prekiauti gyvūnais nenumatytose tam vietose ar nesilaikant Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų prekybos taisyklių.
102. Vedžioti bei maudyti gyvūnus paplūdimiuose vasaros sezono metu (nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d.), išskyrus tam tikslui įrengtas vietas.
VIII. SANITARIJOS IR HIGIENOS REIKALAVIMAI
103. Gyvūnų savininkai privalo laikytis sanitarijos bei higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnai nedarytų žalos gyventojų sveikatai, aplinkai, būtų sveiki, švarūs ir prižiūrėti.
104. Draudžiama gyvūnus maudyti paplūdimio maudyklėse.
105. Gyvūnui priteršus koridorių, liftą, balkoną, kitas namo bendrojo naudojimo patalpas ar viešojo transporto priemones, viešojo naudojimo teritorijas (šaligatvius, takus, žaliąsias vejas ir kt.), jo savininkas ar už gyvūną atsakingas asmuo privalo nedelsdamas išvalyti priterštą vietą. Nesilaikantys šio reikalavimo asmenys atsako administracine tvarka pagal Administracinės teisės pažeidimų kodekso 110 ir 161 str.
106. Savininkai, įvesdami į daugiabučius namus gyvūnus, privalo užtikrinti, kad nebūtų teršiamos laiptinės ir kitos bendro naudojimo patalpos.
107. Draudžiama gyvūnų priežiūrai imti smėlį iš vaikų žaidimo smėlio dėžių bei į jas pilti smėlį su gyvūnų ekskrementais, vesti gyvūnus tuštintis vaikų žaidimui skirtose smėlio dėžėse.
108. Vedžiojimo aikštelėse ir kitose vietose turėti polietileninius maišelius ar kitokią tarą ekskrementams surinkti ir išmesti juos į šiukšlių dėžę.
IX. VETERINARINIAI REIKALAVIMAI
109. Visi gyvūnai turi būti skiepijami nuo užkrečiamų ligų, jiems turi būti išvalytos iš organizmo parazitinės kirmėlės (dehelmintizuojami), vadovaujantis veterinariniais reikalavimais.
110. Gyvūnai, kurie yra potencialūs pasiutligės platintojai, kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Šunims ir katėms nuo 3 mėnesių amžiaus privaloma vakcinacija nuo pasiutligės. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, atlikti dehelmintizaciją. Gyvūno savininkas privalo turėti gyvūno pasą su galiojančiais įrašais apie atliktas veterinarijos profilaktines priemones.
111. Jei gyvūnas apkandžiojo ar kitaip sužeidė žmones, kitus gyvūnus, apie tai gyvūno savininkas nedelsdamas turi pranešti Plungės rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Visuomenės sveikatos centro pasiutligės profilaktikos kabinetui, agresyvaus šuns atsakingam asmeniui ir policijos komisariatui, o gyvūną izoliuoti 10 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos gydytojui jį stebėti. Apkandžioti gyvūnai taip pat izoliuojami ir stebimi.
112. Gyvūno izoliavimo, stebėjimo sąlygas ir laiką nustato Plungės rajono valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o išlaidas apmoka savininkas, kurio gyvūnas apkandžiojo aplinkinius.
113. Jei gyvūnas nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti gaišeną ir apie tai nedelsiant pranešti Plungės rajono maisto ir veterinarijos tarnybai.
114. Šalinant gyvūninės kilmės atliekas, vadovaujamasi Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymu.
115. Operuoti ir gydyti gyvūnus turi teisę tik veterinarijos gydytojai. Visos skausmą sukeliančios operacijos atliekamos nuskausminus. Gyvūnui susirgus, savininkas privalo kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad būtų diagnozuotas susirgimas ir paskirtas reikiamas gydymas.
116. Naminius ir ūkinės paskirties gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas, kai savininko pageidavimu reikia nutraukti sunkiai sergančio gyvūno kančias.
117. Prekiauti naminiais, ūkinės paskirties ir dekoratyviniais gyvūnais galima centrinėje turgavietėje, laikantis Valstybinės veterinarinės tarnybos patvirtintų Prekybos naminiais gyvūnais taisyklių reikalavimų. Prekiauti pavojingų veislių šunimis galima tiktai specializuotuose tokių šunų veislynuose.
118. Gyvūnų parodos, varžybos gali būti rengiamos gavus Plungės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir seniūnijos, kurios teritorijoje vyksta renginys, raštišką leidimą.
119. Gyvūnai turi būti sveiki. Ligoti gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi. Draudžiamas jų kontaktas su sveikais gyvūnais.
X. ŠUNŲ IR KAČIŲ REGISTRAVIMAS, APSKAITA IR IDENTIFIKAVIMAS
120. Gyvūnų šeimininkai privalo identifikuoti, registruoti šunis ir kates pagal gyvenamąją vietą ir mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą. Surinktos lėšos turi būti skirtos problemoms, susijusioms su gyvūnų laikymu, spręsti.
121. Registracijos, identifikacijos tvarką, dokumentų bei, mokesčių dydžius, jų rinkimo ir surinktų lėšų panaudojimo tvarką nustato Plungės rajono savivaldybės taryba.
122. Šeimininkai už vengimą identifikuoti, registruoti jiems priklausančius šunis ir kates traukiami atsakomybėn pagal Administracinės teisės pažeidimų kodeksą.
XI. BENAMIAI GYVŪNAI
123. Gyvūnai laikomi benamiais, jeigu viešosiose vedžiojimo vietose, bendrojo naudojimo teritorijose jie yra vieni be savininkų, atsakingų asmenų.
124. Savininkas, neturintis galimybių prižiūrėti gyvūnus, privalo juos atiduoti į gyvūnų globos namus arba pranešti Globos ir kontrolės tarnybai.
125. Draudžiama benamius gyvūnus naudoti tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesugavus, išskyrus tuos atvejus, kai kyla infekcinių gyvulių ligų išplitimo (epizootijos) pavojus.
126. Benamių gyvūnų gaudymu, karantinu ir naikinimu rūpinasi Globos ir kontrolės tarnyba.
127. Draudžiama benamius gyvūnus laikyti, leisti veistis įstaigų, organizacijų, visų nuosavybės formų bei paskirties įmonių (žmonių) patalpose ir kiemuose, daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, kiemuose, garažuose ar jų teritorijose.
128. Benamiams gyvūnams atsiradus įstaigų, įmonių, organizacijų, daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose, garažuose ar jų teritorijose, privaloma juos surinkti ir perduoti ar padėti surinkti benamių gyvūnų surinkimą vykdančiai organizacijai.
129. Fiziniai, juridiniai asmenys, suradę ir priglaudę benamį gyvūną, privalo apie tai pranešti, o esant galimybei gyvūną pristatyti Globos ir kontrolės tarnybai.
130. Globos ir kontrolės tarnyba, gavusi informaciją apie rastą benamį gyvūną, privalo jį paimti, jei įmanoma, pagal gyvūno identifikavimo požymius nustatyti gyvūno savininką ir jį informuoti. Atsiimdamas gyvūną savininkas privalo sumokėti už jo laikymą ir priežiūrą nustatytą mokestį. Globos ir kontrolės tarnyba privalo visus patenkančius jai benamius gyvūnus įrašyti į benamių gyvūnų apskaitos žurnalą.
131. Globos ir kontrolės tarnyba gyvūnus gaudo, laiko ir jų apskaitą veda vadovaujantis šiomis taisyklėmis ir LR Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintais reikalavimais „ Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų globos namams patvirtinimo” 2004 m. lapkričio 24 d. Nr. B1-1015.
132. Kai gyvūno savininko nustatyti neįmanoma, pagautas gyvūnas laikomas ne mažiau kaip 10 parų. Dėl ilgesnio laikymo sprendimą vietoje priima pati Globos ir kontrolės tarnyba. Jei per 10 parų savininkas ar asmenys, norintys priglausti gyvūną, nerandami, Globos ir kontrolės tarnyba tampa gyvūno savininku arba gyvūnas gali būti numarinamas. Gyvūnus gaudanti Globos ir kontrolės tarnyba turi informuoti visuomenę apie pagautus gyvūnus, rūpintis, kad būtų atrasti gyvūnų savininkai ar gyvūnams surasti nauji savininkai.
133. Pasimetus gyvūnui, savininkas apie tai privalo pranešti Globos ir kontrolės tarnybai.
134. Gyvūno savininkas, įtariamas gyvūną padaręs benamį ir gavęs raštišką įspėjimą apie tai, privalo pateikti tai paneigiančią informaciją. Nepateikęs įspėjime prašomos informacijos, gyvūno savininkas vertinamas kaip gyvūną padaręs benamį.
135. Jei savininkas nepraneša apie gyvūno dingimą ar, gavęs pranešimą apie rastą jo gyvūną, neatsiliepia, tai savininkas po 10 parų gyvūno laikymo Globos ir kontrolės tarnyboje netenka nuosavybės teisių į gyvūną ir yra vertinamas kaip gyvūną padaręs benamį.
XII. ATSAKOMYBĖ
136. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos, laikymo ir apsaugos reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paimti skersti, parduoti, perduoti kitam savininkui ar numarinti.
137. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių vykdymą kontroliuojantys pareigūnai, nurodyti Administracinių teisės pažeidimų kodekse, turi teisę:
137.1. įeiti į patalpas, teritorijas, kur laikomi gyvūnai;
137.2. įeiti į butą turėdami teismo sprendimą ar buto savininko (nuomininko) sutikimą, jei nesilaikoma šių taisyklių;
137.3. reikalauti iš savininkų būtinų dokumentų, informacijos ir paaiškinimų gyvūno apsaugos klausimais;
137.4. pateikti apylinkės teismui ieškininį pareiškimą, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūno savininko priklausančių aplinkybių;
137.5. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo, naudojimo reikalavimų pažeidimus.
137.6. pažeidėjams surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą ar skirti nuobaudą vietoje.
138. Fizinių ir juridinių asmenų teisės:
138.1. globoti gyvūnus, jei ši globa neturi neigiamų pasekmių aplinkai, gyvūnams ir žmonėms;
138.2. reikalauti, kad būtų traukiami atsakomybėn asmenys, tyčia kenkiantys gyvūnams.
139. Fizinių ir juridinių asmenų pareigos:
139.1. pagal išgales pasirūpinti sužeistais gyvūnais, pranešti apie juos kompetentingoms institucijoms;
139.2. gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nesužeistų žmonių ar kitų gyvūnų, nedarytų žalos kitų savininkų turtui.
140. Šių taisyklių reikalavimus pažeidę fiziniai ar juridiniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
